Keto mityba – kas tai ir ką valgyti jos metu? (VIDEO) 

Šiais laikais gausu informacijos apie skirtingas dietas bei mitybas. Dėl to kartais tikrai sunku suprasti, kas naudingas, o kas ne. Šį kartą norėtume supažindinti su ketogenine dieta, kitaip vadinama keto mityba. Ketogeninės mitybos tikslas, kaip ir protarpinio badavimo - kūną priversti naudoti riebalus, kaip energijos šaltinį. Kaip viskas vyksta ir ką reikia valgyti laikantis keto dietos papasakosime žemiau. Taip pat papasakosime, kur rasti sveikų patiekalų receptų.  

Kas yra keto mityba?  

Kalbant apie ketogeninę mitybą reikia paminėti, kad tai nėra jokia naujiena. Ji žinoma bent 100 metų. Jos atsiradimą lėmė tam tikrų ligų gydymo metodų paieškos. 1923 m. keto mitybą sukūrė daktaras Russell Wilder. Jo sukurta keto mityba buvo skirta epilepsijos gydymui. Ketogeninė dieta taikoma net gi sergantiems vėžiu, Alzhaimerio liga, esant metabolinei disreguliacijai ir minėtai epilepsijai.  

Apie tai, kodėl keto dieta rekomenduojama sergantiems epilepsija, siūlome pasiklausyti daktaro Eric Kossoff, kuris turi ne vieno dešimtmečio patirtį dirbant su žmonėmis ir taikant būtent keto mitybą.  

Keto mityba arba ketogeninė dieta yra mitybos būdas, kurios pagrindas riebalų ir baltymų vartojimas. Laikantis keto mitybos angliavandenių suvartojama ypatingai mažai.  Žinoma, tai padeda per gana trumpą laiką numesti svorio. Tačiau taip maitintis tikrai nėra paprasta. Nepriklausomai nuo to, kokia keto dieta Jums sudaroma, visuomet bus rekomenduojama vartoti didelį kiekį gerųjų riebalų, baltymų ir tik šiek tiek angliavandenių. Įprastai keto mitybos racioną turėtų sudaryti apie 70 % gerųjų riebalų, 20 – 25 % baltymų ir vos 5 % angliavandenių. Tačiau priklausoma nuo siekiamo rezultato gerieji riebalai gali sudaryti net ir 90 % viso gaunamo maisto.  

Kaip veikia ketogeninė dieta?  

Valgant tokiu principu, kai suvartojama labai mažai angliavandenių ir pagrindinį mitybos racioną sudaro gerieji riebalai, organizme pasikeičia energijos vartojimo būdas. Organizme padidėja ketonų kiekis ir organizmas pereina į ketozės būseną. Tokia būsena turi terapinę naudą gydant tam tikras ligas bei padeda mesti svorį. Laikantis keto dietos rekomenduojama kartu laikytis ir protarpinio badavimo. Valgant trumpesnį laiką ketozės būsena stabilesnė. Šios būsenos metu organizmas greičiau išnaudoja glikogeno atsargas ir tuomet organizmas kaip energijos šaltinį pradeda naudoti riebalų atsargas. Paprasčiau tariant organizmas nebegauna pakankamai angliavandenių, kuriuos organizme paverčia į gliukozę (iš jos ir gaunama energija).  

Keli svarbūs dalykai, kuriuo būtina žinoti laikantis keto dietos 

Laikantis ketogeninės dietos svarbu daug aspektų. Dėl to prieš pradedant laikytis tokios mitybos labai svarbu pasitarti su gydytoju. Svarbu, kad organizmas gautų pakankamai skysčių, derėtų vartoti maisto papildus ir elektrolitus. Jei žmogus turi rimtų virškinimo problemų, taip pat būtina pasitarti su gydytoju, kadangi keto dieta gali netikti. Beje, laikantis keto dietos galite pajusti ir tam tikrus pokyčius - iš burnos gali būti juntamas specifinis kvapas. Taip yra todėl, kad ketonai yra kelių rūšių. Vieni jų yra acetoninės medžiagos. Būtent ši ketonų rūšis iš organizmo išgaruoja per kvėpavimo takus.  

Nors keto mityba šiuo metu itin populiari, garsiausi pasaulio specialistai rekomenduoja visais atvejais pasitarti su gydytoju bei patiems neeksperimentuoti. Kaip jau minėjome, keto dieta buvo pirmiausia sudaryta sergantiems žmonėms. Jiems ši mityba buvo vienas iš lėtinių ligų gydymo metodų. Keto mityba veikia mitochondrijų veikimą. Mitochondrijos yra ląstelės, kurios atsakingos už organizmo aprūpinimą energiją. Keto mityba padeda pakeisti energijos šaltinį ir tuo pačiu organizme pradeda mažėti uždegiminiai procesai. Pakeitus energijos šaltinį organizmas gali lengviau kovoti su ligomis.  

Kada tikėtis rezultatų laikantis ketogeninės mitybos ir kam ji tinka?  

Organizmas pakankamai greitai sureaguoja į pasikeitimus. Ketozės būsena dažniausiai atsiranda jau pirmąją mitybos savaitę. Efektyviausia ši mityba tiems žmonėms, kurie turi didesnį antsvorį ir jų organizme daugiau riebalų atsargų.  

Kalbant apie žmones, kuriems ši mityba tinkamiausia, tai būtų galima išskirti kelias grupes. Pirmiausia, ši mityba tinka žmonėms, kurie serga II tipo diabetu. Taip pat tiems, kurių medžiagų apykaitą sutrikusi bei sumažėjęs jautrumas insulinui. Jei turite nemažai viršsvorio ir dirbate sėdimą darbą, ši mityba taip pat turėtų Jums tikti ir duoti norimų rezultatų.  

Keto mityba mažiau tinkama sveikiems, sportuojantiems, aktyviems ir siekiantiems užauginti raumeninę masę žmonėms. Taip pat šios mitybos nederėtų laikytis jei Jūsų organizmo jautrumas insulinui yra visiškai normalus.  

Suprantama, gali būti sunku nuspręsti, tinka Jums ši mityba ar ne. Būtent dėl to norime dar kartą akcentuoti, kad būtina pasitarti su gydytoju arba ketogeninės mitybos specialistu. Deja, internete labai daug pasiūlymų, kur galima užsisakyti keto dietos planą, tačiau visiškai nesigilinama, ar tam žmogui ji nepakenks ir ar duos norimus rezultatus.  

Kiek laiko reikia laikytis keto mitybos?  

Tam, kad organizmas įprastu riebalus naudoti kaip energijos šaltinį, tokios mitybos laikytis reikėtų mažiausiai  3 mėnesius. Tinkamai sudaryta ir Jums pritaikyta keto mityba gali būti būdas maitintis visą gyvenimą. Taip gebant išlaikyti norimą svorį ir gerai jaustis. Tačiau svarbu, kad tokią mitybą sudarytų tik patyręs ir didelę patirtį turintis ketogeninės mitybos specialistas. Tokių rasti įmanoma rasti, tačiau Lietuvoje tai sudėtinga. Užsienyje tokių specialistų yra nemažai, jie daug dirba taikydami šią mitybą sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms bei norintiems numesti svorio ir gerai jaustis.  

Ką valgyti laikantis keto dietos?  

Keto dietos pagrindas – gerieji riebalai, baltymai ir maža dalis angliavandenių.  

Gerieji riebalai: sezamo sėklos, linų sėmenys, vištiena, kiauliena, jautiena, avokadai, alyvuogės, nerafinuotas alyvuogių aliejus, kokosai, riešutai, riešutų sviestas, riebūs pieno produktai. Taip pat keto mityboje galima valgyti majonezą bei sviestą.  

Baltymai: vištiena, kiauliena, jautiena, lašiša, skumbrė, silkė, įvairios jūrų gėrybės, kiaušiniai, riešutai. Taip pat galima papildomai vartoti proteiną.  

Laikantis keto dietos daržovių valgyti taip pat reikia, tačiau jos tinkamos tik tos, kuriose mažai angliavandenių. Rinkitės tokias daržoves: rauginti agurkai, rauginti kopūstai, špinatai, kopūstai (įvairių rūšių), šparagai, brokoliai, žali agurkai, įvairios salotos, česnakai, svogūnai ir svogūnų laiškai, alyvuogės, grybai.  

Šiame video pamatysite, koks maistas dažniausiai valgomas laikantis keto mitybos.  

Ar yra šalutinis keto mitybos poveikis?  

Visų pirmiausia, didelei grupei žmonių ketogeninės mitybos laikytis ilgesnį laiką yra tiesiog per sunku. Kai kuriems žmonėms su laiku gali sumažėti energijos kiekis, net gi sulėtėti medžiagų apykaita. Laikantis keto mitybos gali skaudėti galvą, užkietėja viduriai, taip pat dažnam juntamas nemalonus burnos kvapas. Todėl apsvarstykite ar tikrai turėsite kantrybės ir užsispyrimo maitintis praktiškai be angliavandenių ir susitaikyti su tam tikrais juntamais simptomais.

Jei norite tiesiog sveikiau maitintis, bet nesilaikyti griežtos dietos, kviečiame sekti mus Facebook, kur dalinamės įvairiais receptais. O norintiems kiekvieną pirmadienį gauti pilną pdf knygelę įvairių sveikų patiekalų receptų, rekomenduojame įsigyti mūsų mokamą 6 arba 12 mėn. prenumeratą. Tuomet dėl to, ką gaminti galvos tikrai nebereikės sukti.

Prenumeratą galite užsisakyti paskambinę mums tel. +370 624 04667 arba parašę žinutę Facebook.